Iliustracijos – tai vaizdiniai pasakojimai, kuriuose forma ir linija tampa mąstymo išraiška. Kiekvienas piešinys gimsta iš minties ar idėjos, kuri netelpa į žodžius, bet gali būti perteikta vaizde. Kuriant iliustracijas svarbus ne vien stilius ar technika – tai nuolatinis dialogas tarp idėjos ir medžiagos.
Vaizdai ne iliustruoja, o kalba – sava kalba. Juose svarbu ne tik tai, kas pavaizduota, bet ir kaip: ritmas, mastelis, erdvė, kontūras. Kiekvienas bruožas – sąmoningas sprendimas, kuriuo perteikiama nuotaika, tonas, kontekstas. Iliustracijos gali būti jautrios, fragmentiškos, asociatyvios arba tikslios, racionalios, informatyvios – priklausomai nuo to, kokią funkciją jos atlieka.
Kūrybinis procesas reikalauja laiko, stebėjimo ir atidumo. Eskizai tampa būdu tyrinėti temą, atrasti vizualinę struktūrą, išgryninti tai, kas svarbiausia. Renkama stilistika, ieškoma tinkamo santykio tarp detalių ir bendros kompozicijos. Vizualinis sprendimas pritaikomas konkrečiai medijai – ar tai būtų knygų iliustracijos, plakatai, internetinės platformos ar spaudos leidiniai.
Svarbi dalis – santykis tarp teksto ir vaizdo. Iliustracija gali pratęsti mintį, sukurti kontrastą ar netgi savarankiškai perteikti tai, ko neįmanoma pasakyti žodžiais. Ji tampa savarankišku komunikacijos elementu, padedančiu žiūrovui pajusti, suprasti, įsitraukti.
Kiekviena iliustracija – tai ne tik piešinys, bet ir vizualinis mąstymas, kuriame forma tampa prasme.